Dvidešimtšeštasis

Stengiausi lėtinti greitį , nenorėjau jau dabar užsimušti ..
Važiavau pas Lutfullah į namus , nulipau , išsiemiau raktą
ir pasibeldžiau į duris . Niekas neatidarė , prisiminiau jog
Lutis išvažiavo pas mane į anuos namus ...
Pasiemiau telefoną , radau 5 praleistus skambučius , 2
žinutęs .

* Ko neatidarai durų ? Mažytę , kur tu ?? *
* Supratau , nebenori manęs matyt .. *

Nu asilas tikras , man dabar jo labiausiai ir reikia ..
Maigiau telefono mygtukus kol iki galo parašiau sms jam .

* Noriu tave matyt , papraščiausia aš išėjau iš namų ,
nu nesvarbu .. nenoriu kalbėti apie tai .. kur tu esi ?? *

Laukiau , laukiau , kol sulaukiau Lauros žinutės .

* Kur tu esi ? *

Atrašiau .

* Netoli namų , nesijaudink , man viskas gerai . *

Ji tada atrašė atgal .

* Žiūrėk man , greitai grįšk namo , nes Elė baigia plaukus nusirauti . *
SMS atėjo tuo pačiu metu su Lučio .
*  Tai nekalbėk .. reikia man su tavimi pasikalbėti . tuoj būsiu
namuose . tai atvažiuosiu į tą adresą kur dabar gyveni , parašyk jį . *

Nieko nebeatrašiau , laukiau jo . Atrodo lyg jis , Laura ir Elė yra mano
vienintėlė šeima , daugiau jokios ir nebeturiu ..

Norėjau jam padaryti staigmeną , tad pastačiau motociklą prie
kaimynų namo o pati nubėgau per kiemo vartelius ir žiūrėjau pro
mažą akutę kada jis  atvažiuos .

Reikėjo neilgai laukti . Jis ir atvažiavo , pasistatė savo automobilį
priešais vartelius , buvo labai laimingas . Jis išlipo , o štai ir dar
kažkokia panelė šalia jo . . .

Stebėjau jį kaip jis elgiasi su ja , prirėmęs ją prie mašinos bučiavo ...
Aš išėjau iš kiemo ir trenkiau jam per veidą , net neatsisukus nuėjau .
Užsiropsčiau ant motociklo ir išvariau namo .

Labai liūdėjau , bet stengiausi neverkti ..
Kodėl dabar man viskas sugriuvo ?
Negi dabar jau ir liksiu viena ???....
Klausinėjau pati savęs , įvairių klausimų ...