Dvidešimtpenktasis

- PyyP - supypsėjo mano telefonas , atėjusi sms
žinutė . Nenorėjau su niekuom susirašynėti ,bet
visvien neišėjo iš galvos kas galėjo parašyti .
- Ehh . - atsidūsau , ir priėjus prie telefono jį paimiau
į rankas . Sms žinutė nuo Lutfullah .

* Sveika mažyte ,
seniai besusirašėm , besusitikom . Gal
norėtum į CI ? *

Perskaičius iškarto atrašiau .

* Labukas katine ,
mh , kad tu žinotum koks dabar man yra
sunkus laikotarpis .. Nežinau , ar be norėčiau
kažkur eiti .. *

Numečiau telefoną ant lovos ir nuėjau į virtuvę ,
bandžiau ieškoti kažkokio tai maisto , gėrimo kokio .
- Bingo ! - nusišypsojus atsisukau sidro buteliuką , ir
gėriau . Atėjau iki savo lovos , ir atsiguliau , pasidėjau
pagalvę po nugarą , įsitaisiau patogiai ir pasiemus telefoną
laukiau žinutės .

* Nu va , norėčiau labai žinoti , bet
tikriausiai ne telefoninis pokalbis , atvažiuosiu ; ) Iki *

Tiesiog parašiau '' OK '' , ir apie tai kad aš ten jau nebe-
gyvenu visiškai pamiršau , ahh tie nervai ...

Nieko neberašiau nes nebeturėjau jėgų , tiesiog norėjau
numirti ... Norėjosi kažkokio tai greičio patirti ..

Apsirengiau džinsus , džemperį , kedus , pasiemiau telefoną,
raktus , ID kortelę ir banko kortelę . Pasidažiau lūpas vazelinu ,
pasikvepinau kvepalais . Ir tą patį vazeliną įsidėjau į džinsų kišenę .

Išėjau iš namų , užrakinau duris . Elė su Laura išėjusios į
maximą , nupirkti maisto ar šeip ko .
O aš prisiminiau apie vieną vyruką , kuris man taip ir nedavė
ramybės vieną kartą ..

Ėjau , iš nevilties pati nežinau kur , pilna ašarų .. KODĖL AŠ
VERKIU ??? SUSSIIIMK ! Atėjau pas savo seną gerą draugą
Beną .

- Tuk tuk tuk - girdėjosi mano beldesys į jo medinęs duris .
- Sveika - atsidariusios durys , ir Benas . Pasibičiulavom ir
jis mane nusivedė į kambarį .

- Nuu , tai ko norėtum panelytę ?
- Motociklo - švelniai šyptelėjau .
- Okėj , be problemų - pasiemė jis raktą ir davė man į delną ,
pabučiavo į lūpas .
- Biškį stabdyk ! - surėkiau ir atsistojus išėjau pro duris ,
trenkiau jas .

Užsikūriau motociklą , užsidėjau šalmą , ir nudūmiau iš
kiemo dideliu greičiu . Per veidrodėlį matėsi kažkokios tai
mėlynos/raudonos švieselės , supratau jog tai buvo policija .

Bėgau , dideliu greičiu lėkiau kaip tik galėdama , bijojau
visko .. Privažiavus prie mamos ir Roberto namų , tiesiog
pabuvojau ten 1O minučių . Policija jau nebesėkiojo .
Tikriausiai ne mane te gaudė .


Staiga atsidarė namų durys  ir išėjo mama .
- NIKOLĘ ! - sušuko ji , supratau kad dar jai rūpėjau ,
tačiau visiškai nieko nenorėjau apie ją girdėti , supratau
kad myliu ją , bet viskas buvo grynas melas , visą gyvenimą
bendravau su TUO SAVO TĖVU , kurio aš neapkenčiu !
- EMM.. - neturėjus ką pasakyti iškarto nuvažiavau kuo
toliau nuo namų , važinėjau visokiais keliais kol galiausiai
užsidegė kuro lemputė .
- Blemba - važinėjau sau , nekreipiau į tai dėmėsio , ašaros
tik byrėjo ... Nemačiau kelio ... PERSIGANDAU ...