Dvidešimtrečiasis

Ta nežinia tiesiog žudė , o dar tas laukimas ..
- O štai ir jie . - pasakė Laura ir atsistojusios
laukėm arčiau automobilio .
- O štai ir jos . - pasakė Robertas lyg atkartodamas
žodžius ir visas susiraukęs ėjo link , su dvėjais
maišais . O mama tiesiog normalios nuotaikos ,
ėjo su kažkokiais 5 maišais mėlynos spalvos ,
tačiau kas ten buvo - niekas negalėjo atspėti .

Susėdome į automobilį .
- Tai gal jau pagaliau važiuosim namo , nes
aš tai šiaip valgyt noriu . - nusišypsojus sakau .
- Ne , nevažiuosim dar namo , vešim jus į durnyną . -
užrėkė Robertas .
- ROBERTAI , BAIK PASAKIAU ! - užrėkė mama ,
ir išvažiavom dideliu  greičiu namo .

Parvažiavusios susirinkom pirkinių maišus , ir išlipome .
Įjėjom visi į namo vidų , abi su Ele nubėgom į savo
kambarį ir pasidėjom maišus .
- VISI Į APAČIĄ RENKAMĖS - sušuko Laura ir nubėgom
į apačią , atsisėdom ant pufikų , įsitaisėm patogiai .

Atėjo ir iš virtuvės visi kiti - Laura , Robertas ir mama .
Atsisėdo , mama atnešė visiems po kokteilį .

: WTF : galvojau mintyse .

- Geraai , šiandien kaip ir visada , visai šeimai sakysiu
ir pliusus ir minusus , ką mes blogai darome ir panašiai ..
Tai yra daug dalykų , kuriuos norėčiau pasakyti ne tik
mergaitėms .


Laukite tęsinio ♥
aaačiū kad skaitOt : ***