Dvidešimtketvirtasis

- Nekalbėk su užuominom , nes mums nuo
to tik blogiau yra . - Elė pasakė ir patogiau
išsitaisė .
- Na gerai , aš gal verčiau pasakysiu tai -
vienu žodžiu ... - mama įsikišo .

Visi tie žodžiai mane nervino , norėjosi tiesiog
užrėkti , bet dar susitvardžiau .

- Robertas ir aš - esame vyras ir žmona . -
kai ji taip pasakė mes su Ele iškarto išsižiojome .
- Mūsų vaikai yra Nikolė , Elė ir Agnė .
- Kas per nesamonė ?! - sušukau , o Laura mane
stengėsi raminti .
- Kaip suprasti??? Dar kas per Agnė čia yra ??!
Ir kodėl Robertas mūsų tėvas , ir kaip suprasti jog
mes esame sesės ??? IŠVISO KAS PER NESAMONĖ ?

Abi su Ele isterikavom , Laura tik ramino ir ramino ,
kol galiausiai užlipom visos tryse į viršų , ten nuėjom
į mūsų su Ele kambarį , pasiemėm lagaminus , tašęs bei
maišelius , susikrovėm viską viską viską .
Nieko nepalikom , nei vieno atsiminimo , vien už tai
kad visus 16 metų jie tai nuo mūsų slėpė .

- Laura , aš labai tavęs prašau , nesakyk kur mes
išbėgom ir kad mes išviso pabėgom iš namų , mes
kambaryje ir viskas , labai prašau .. - Elė tik maldavo .
- Ir pati va susikrauk daiktus ir visos išeisim .. - pri-
dūriau ir nulėkus į jos kambarį viską viską viską taipogi
sudėjau į lagaminus .

Nusileidome į apačią , sudėjom viską prie durų , ir tyliai
atsidarėm duris kai dar buvo mama su Robertu kieme .
Kiemas buvo visiškai kitame namo gale , greitai išbėgom .
Palikom atrakintas duris , nes labai skubėjome .

- Kur bėgam ??
- Net neįsivaizduoju .. - atsisėdus ant lagamino atsipūčiau .
Buvome nuėjusios kilometrą nuo namų , bet į miškelį kur
dar nei Robertas nei mama žinojo jį .

- Asmeniškai , Laura aš tau pasiūlyčiau jog išsinuomotumėm
vieno kambario , bet didelio butą . - nusišypsojus tariau ir
atsisukau į toli toli kažką švytančio raudonai .
- Kas yra ? - paklausė Laura .
- Ten kažkas raudono švyti , kažkoks žmogus , bėgam iš  čia ..

Tyliai pasakiau ir greitai su visais daiktais išėjome ,
ėjome ilgais takeliais , kad negalėtų mūsų pamatyti niekas ,
tik kad vaikščiojo visokie praeiviai , kurie mūsų nepažinojo .

Atėjom į butų ir namų agentūra , tikrai , nusprendėme kad
yra geriau išsinuomoti didelio kambario , vieno , butą .
Nei namą , arba absoliučiai važiuoti ir gyventi į Angliją .

O namuose kas vyksta - mums net nerūpėjo , mes ten
niekada nesugrįšime . Dar , palikome Baksą jiems auginti ,
nes tai buvo jų šuo , jie jį pirko ir 2 mėnesius saugojo .

Atėjome į agentūra , su pasais ir viskuom . Pasidėjome prie
sofkutės daiktus ir priėjome prie labai mielos moteriškaitės .
- Sveiki atvykę , kuo galėčiau jums padėti ?
- Laba , norėtumėm išsinuomoti butą , su vienu dideliu ,
na mums trėjoms kad vietos būtų kambariu . Bei jeigu
galima su baldais , nes mes neturime baldų , tik išsikraustėme
iš tėvų namų .
- Gerai , mes turime vieną butą , kuris yra Žirmūnuose ,
tad manyčiau kad jis jums tiktų , jeigu norite galėčiau jus
pavežti , aprodyti kaip atrodo viskas .
- O kokia tai būtų kaina ? - paklausė Elė .
- 135 litai per mėnesį , jokių mokėsčių . Čia jau Jums taip
padaryčiau , kadangi esate dar dvi nepilnametės . - nusi-
šypsojus moteris tarė .

Nuvažiavome , apžiūrėjome , pasitarėme truputuką ir ..
- IŠNUOMOTA . - nusišypsojom visos trys kartu pasakiusios.
- Liuksiškai . - nusišypsojo moteris ir sutvarkę visus dokumentus ,
pasilikome bute , gavome raktus ir taip toliau .

- Na ką , einam tvarkytis . - nusitempėm lagaminus į kambarį ,
susidėjom viską į vietas , išsivalėm visur .

Laukite tęsinio . ♥