Dvidešimtasis

Praėjo savaitė nuo viso sukelimo , pagaliau
viskas aprimo ir gyvename taikiai .

- Nikolę , važiuojam į akropolį , reikia nusipirkti
valymo priemonių ir šeip visko . BEI turiu labai
gerą žinią .
- Okėj , tuojau apsirengsiu . - apsirengiau , ir
pasiėmiau piniginę . Pažiūrėjau kiek turiu pinigų .
- Mama , galėtum man duoti 12O litų ? - paklausiau ,
kai mama atėjo .
- Nu jau tau tai daugiausiai išleidžiu pinigų , gal dar
mini kuperiuko norėtum ? - išsiemė iš tašės piniginę ,
ir skaičiuodama galvoje pinigus sakė ji .
- Norėčiau , tik jis labai brangus ... - susidėjau pinigus
į piniginę , telefoną , užrašų knygutę , tušinuką , pieštuką ,
trintuką , kosmetinę , raktus . Išėjom iš kambario ir
užrakinus jį atėjau į apačią , mama dar užtruko savo
kambaryje , ginčijosi su Robertu .

- Aš jai pasakysiu tiesą , o ne tai kad tu nori viską slėpti ... -
šaukė mama , Robertas nenorėjo staugti , kad kanors išgirsčiau .
- Net nesiruošk , nes kitaip pamatysi kas bus . - pasakęs tyliai
Robertas atėjo į apačią , aš tuo metu moviausi savo basutęs .

Mama taip pat atėjo , apsirengėm .
- Elęę ! Kur tu esi ? - šaukiau per namus Elės .
- Ji automobilyje . - pasakė Robertas .

Susėdom visi į mašiną . Atsisėdus prie Elės
pamačiau jos veidą , visą raudoną , apsiašarojusias akis ..
- Ele , kas atsitiko ?? - paklausiau staigiai net neužsidarius
durų , apsikabinau ją .
- Niekoo ... tikrai nieko , nekreipk dėmėsio ... - atsakė ji ir
Robertas ant manęs užsaukė kad užsidaryčiau duris . Užsidariau
jas . - Užsikišk tu marmalynę , nafik net normaliai negali į MANO
mamos mašiną įsėst . - užrėkiau ant jo ir toliau apsikabinus Ele
sedėjau . Išvažiavom iš kiemo .