Trisdešimt antrasis

Žiūrinėjau skelbimus ir vieną pastebėjusi , įvėdžiau į telefoną ir
iškarto paskambinau .
- Klausau ? - atsiliepė moteris.
- Čia su kuom kalbėčiau ?
- Su Nadia,kuom galėčiau padėti ? - moteris kalbėjo.
- Aš Nikolė...Radau skelbimą kad išnuomotumėte kambarį,
gal galėčiau užsukti į jį pažiūrėti nes man jo labai reikėtų iki
poryt...
- Taip,žinoma! Aš atsiųsiu SMS žinute adresą.
- Gerai. Dėkoju labai. Iki.
- Viso.

Atsisėdau ant suoliuko ir laukiau kol atsiųs žinutę su adresu,
visokios mintys lindo į galvą,neįmanoma net buvo galvoti
apie kažką..
 - Heh ? - atrodo lyg man vaidenosi,arba taip buvo ištikrūjų,
mama ir Robertas eina susikabinę už rankučių,o mama su
dideliu pilvu...! Negalėjau iškesti nenueidama ir nepažiūrėdama
kas per nesamonė... Nubėgau link jų.
- Sveika dukrytę! - apsikabino mama ir parodė į savo pilvą.
- LAUKIUOSI!!! - sušuko ir nusišypsojo.
- Labukas mamyte,nu tai sveikinu,kas bus tėvas ? - nusišypsau
sarkastiškai ir žiūriu atsisukus į mamą.
- LABAAA - šaukė Robertas o jį net neatsisukinėjau.
- Nu kas gi daugiau jeigu ne Robertas,jis juk tėvas..
- Aaai,nieko tada įdomaus,invalidas tikriausiai bus vaikas...
Žinok mama atleisk kad taip išsireiškiau,bet žinai kokia aš esu..
- Nesvarbu,jau pripratau. - be šypsenos tarė mama.